pašleika

×pašléika (plg. šleika) sf. ppr. pl. (1) pakinktų virvė, einanti nuo pavalkų į branktą; viržis: Bevažiuonant pašléikos nutrūko Trk. Pašléikų vienas galas pritaisytas pri kamantų, o antrą užnera ant vorčikų (branktų) Vkš.